Apie dovanas vaikams

Dovanų klausimas yra amžinas galvosopis - tiesa, mažiems vaikams turbūt lengviausia kažką nupirkti, bet norisi, kad daiktas būtų ne vienkartinis, naudojamas ir su džiaugsmu prisimenamas.

Ką dovanoti kūdikiams, man rodos, geriausia atsiklausti tėvų - na, bent jau ''iš kokios temos'', pasakys. Gal kažką labai nudžiugintų gerų sauskelnių megapakas. Juk tam mažam bruzdančiam kūdikiui tikrai dar visiškai tas pats, kas ką atneš dovanų:)

• Visada labai tinka ir praverčia rūbai vaikams. Aišku, reikia šiek tiek supratimo pataikyti nupirkti teisingą - reikia atsižvelgti į sezoną ir į tai, jog naujagimiai tuos rūbus pirmais mėnesiais išauga tiesiog žaibiškai. Kartais atrodo, kad net per naktį gali išaugti iš kokių šliaužtinių:) Tad jei tai skirta naujagimiui, geriau pirkti nuo 62cm ir didesnius. Pusės metų vaikas greičiausiai dėvės 62-74cm rūbus, aišku, yra visokių išimčių, todėl jei perkate šiek tiek didesnį, pagalvokit, koks bus metų laikas, kai jį nešios. Man asmeniškai ranka nekyla tokiems mažiams pirkti puošnių rūbų dėl praktinių priežasčių, bet va, jei kas padovanoja, visada malonu papuošti. Visada nudžiugintų graži pižama, linksmos kojinės neslystančiais padais (būna ir su barškučiais) ar išeiginė suknelė. Pageidautina atsižvelgti ir į tėvų skonį - pvz., man alergija nuo rožinių dalykų su blizgučiais, o bet tačiau tenka dukrą rengti, nes pridovanota ir kartais net nebūna pasirinkimo. Tarkim, randi striukę - puikią, šiltą, praktišką, bet...rožinę. Spalva lyg ir mažiausia blogybė, tai tenka pirkt:).
• Mažyliams tikrai anksčiau ar vėliau pravers storalapės knygos. Kaip jau minėjau įraše apie knygas, reikia mažiau kreipti dėmesį į užrašus apie amžių, nes priešingu atveju iki 3 metų tų knygų ne per daugiausia ir atsiras.
• Kaladėlės. Dabar jų pasirinkimas tikrai platus - ir medžiaginės su visokiais piešinukais, šnarančios, blizgančios, su įvairiais priedais motorikai lavinti. Pusmetinis vaikas gali su tokiu daiktu praleisti daug smagaus laiko. 
• NB: šiukštu negalima dovanoti mažiems vaikams visokių grojančių žaislų ir muzikinių instrumentų! Nebent perkate sau ar savo vaikui arba būsimieji apdovanotieji tėvai tikrai išreiškė tokį pageidavimą:) Jei kyla klausimas - ''o kodėl?" - tai nusipirkite kokią nors klykiančią nesavu balsu antį ir spaudykit ją po 50 kartų palei ausį, pvz., vietoje savo mėgiamos laidos žiūrėjimo. Tada iškart taps aiškiau, kodėl.
• Nesiūlyčiau dovanoti minkštų žaislų. Ypač tokių, kurie didesni už sprindį, o paprastai dauguma tokių ir yra. Kas iš to, jog namai užversti kiškučiais-meškučiais, vaikai su jais nežaidžia (dauguma pažįstamų taip teigia), o padoriam žmogui per tuos pliušinius kalnus net praeit nėra kur. Aišku, yra išimčių, tarkime, minkštas žaislas aviukas Šonas arba aviukasTimis. Gal kas mėgsta katina Matroskiną ar paršelį Knysliuką. Šonų, beje, nebematau, o timių vis dar būna Rimi parduotuvėse. Žodžiu, mėgiami herojai yra gerai, o tie visi bevardžiai anonimiški sintetikos prikimšti gniutulai dažniausiai nedžiugina.
• Labiausiai netinkami daiktai yra neaiškios kilmės, greitai lūžtantys, trupantys, smirdantys, guminiai, žibantys ryškios spalvom, aštrūs ir panašiai. Ar būna tokių daiktų? Be abejo, kaip ir juos perkančių. Tokių daiktų būna ne tik turguje ar kioskuose, bet ir prekybos centruose. Perkant žaislą kūdikiui, reikia pačiam pamąstyti - o ar man jį būtų malonu pagraužti ar pačiulpti? Ar gerai tvojus kur nors, tas daiktas nesutrupės? Va ir iškart aiškiau, ar pirkti, ar ne:)
• Kol kas mano vaikams visų laikų geriausias daiktas - Lego Duplo kaladėlės. Jos skirtos vaikams virš vienerių metų amžiaus (dėl aštrių kampų), bet aš savo pusmečio sulaukusiam berniukui po griežta priežiūra jau leidžiu prisijungti prie sesės ir sugriauti kokį namą, nes trauka prie šio žaislo yra nenugalima:) Šiuo atveju argumentas, jog Lego yra brangus daiktas, man yra niekinis. Kodėl? Ogi pagalvokit, kiek laiko per dieną/savaitę vaikas žaidžia su tuo minkštu žaislu už 20lt? Kiek laiko maigo žaislinį fotoaparatą už 40lt? Tuo tarpu didžiulis Lego Duplo šeimos namo komplektas su figūrėlėmis maždaug už 200lt, dovanotas dukrai seniau nei prieš metus, iki šiol yra naudojamas mažiausiai penkias dienas per savaitę, o kartais ir visas septynias. Yra daugybė įvairių smulkių komplektėlių, kuriais galima pildyti jau turimus, susigalvoti teminių žaidimų ir t.t. Juolab, kad smulkesnės Lego kaladėlės, skirtos vyresniam amžiui, puikiai derinamos su stambiomis Duplo! Tiesą sakant, su šiuo konstruktorium mums su vyru ir patiems labai smagu žaisti. Turint dėžę Lego kaladėlių, žaidimų variantų yra šimtai! :)
• 2-3 metų sulaukę vaikai, kiek teko pastebėti, mėgsta visokias mažas figūrėles. Dabar galima rasti, ko tik  nori - yra tikrai nepigių, bet labai kokybiškai ir preciziškai pagamintų figūrėlių (pvz., Schleich žaisliukai ), taip pat smagiai atrodo Sylvanian families serija (mūsuose yra jų ir prekybos centruose, ir žaislų parduotuvėse, o užsieniuose netgi įkurtos specializuotos parduotuvėlės). Labai populiaru dinozaurai - visai mažulyčiai ir dideli. Nežinau, kuo jie taip traukia vaikus, bet štai, savo trimetės dukros dėka buvau priversta išmokti skirti stegozaurą nuo triceratopso bei veloceraptorių nuo parazaurolofo. Nes juk reikia kiekvieną kartą atsakyti ir priminti, kaip kuris vadinasi! :)

Apie knygas mažiems vaikams. Pirma dalis.

Mūsų namai augte apaugę knygomis, o šiuo metu vis dygsta naujos lentynos, kuriose glaudžiasi vaikiškos knygos. Dažnai iš draugų sulaukiu klausimų ir patarimų, ką įdomaus nupirkti savo mažyliams. Ir apskritai - nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti pažintį su knyga?

Namuose esančios knygų lentynos yra atviros, iki žemės, o tai reiškia, kad išmokęs ropoti kūdikis gali pradėti tuo domėtis. Todėl buvo aktualu kuo anksčiau išmokyti vaikus vartyti knygas neplėšant jų lapų ir apskritai suvokti, kas ta knyga ir kodėl ją reikia saugoti. Aišku, naujagimiui knygos į rankas neįdėsi, tačiau kai mažasis žmogus įgyja vertikalią padėtį, t.y. atsisėda, metas pradėti pažintį. Su pirmuoju vaiku viskas pavyko puikiai - kol kas knyginių aukų per trejus metus nebuvo nė vienos, o antrasis, kuriam 7 mėn., kol kas mokosi atversti storo kartono lapą kūdikiškoje knygelėje. Ir tai jam neblogai sekasi.

Viena keistenybė: šiuo metu visos mažesniems vaikams skirtos knygos griežtai rūšiuojamos pagal amžių. Dauguma storalapių knygų su garsais pažymėtos ženklu, jog yra netinkamos naudoti net iki trejų metų. Aišku, tai daroma kažkokiais mistiniais saugumo sumetimais, bet mane tai nuo pat pradžių stebino. Kvailiau  ir nesugalvosi! Kas būtų, jei vaikui knygą leisčiau paimt tik nuo trejų metų? Juk yra pavienių vaikų - nors tokių pati nepažįstu - kurie tokio amžiaus jau pradeda skaityti. Dalį abėcėlės pažįsta daugelis. Tad į užrašus apie amžių reikia visiškai nekreipti dėmesio, o atsižvelgti į kitus  punktus.

Kokie man svarbūs kriterijai renkantis knygą? Abstrakčiausias ir pats pirmas būtų leidykla. Yra leidyklų, kurių leidiniais galima pasitikėti  praktiškai 100 proc., o yra tokių, apie kurių leidinius norisi sakyti, jog visi prasti ir netikę, išskyrus vieną ar kitą. Kalbant apie knygas vaikams, man itin svarbu ne tik autorius, tačiau ir iliustratoriaus darbas. Knygos įrišimas, jos išorinė kokybė. Man nuo vaikystės atminty įstrigę Taidos Balčiūnienės, Stasio Eidrigevičiaus, Kęstučio Kasparavičiaus paveikslėliai knygose. Na, ar S. Eidrigevičius tikrai tinkamas vaikų knygoms iliustruoti, tikra nesu, bet kad įspūdį palieka, tai faktas. Pvz., kai kurie V. Žilinskaitės knygos ''Robotas ir peteliškė'' iliustracijos iki šiol stoja akyse visu savo dumblino ežero gelmių koloritu, šiurpiai blizgančiomis apvaliomis veikėjų akimis  ir realybės dėsnių neribojamais daiktų pavidalais, kurie tęsiasi, tįsta, nutrūksta, vėl atsiranda. Baisu, bet traukia:)
Kęstučio Kasparavičiaus darbai turbūt buvo mėgiamiausi. Daug detalių, daug taškelių, visur ir visada prikritę pušų spyglių ir beveik kiekvienoj knygoj kyšantis paties Kasparavičiaus ūsas. Deja, nepaisant visų apdovanojimų, kurių sulaukė K.Kasparavičius per pastarąjį gerą dešimtmetį, naujausi jo darbai manęs taip nežavi. Taip, jo knygos originalios, tiek iliustracijomis, tiek turiniu, tačiau dingęs tas kruopštumas, tos detalės, smulkmenos, kurios teikė tiek žavesio. Matosi, kad iliustratoriaus ranka turbūt ir užmerktomis akimis nupieštų, ką reikia, meistrystė stačiai spindi iš kiekvieno puslapio, bet...na, nebėr man to žavesio, ir tiek.

Noriu tarti pagiriamąjį žodį ''Nieko rimto'' leidyklai, kuri neseniai šventė 10m. jubiliejų. Tikrai nesu perskaičiusi visų jų leidinių, tačiau peržvelgiau knygynuose tikrai daug, namie jų taip pat nestinga, tad iš to susidariau nuomonę, jog šie žmonės stengiasi išleisti ne tik įdomų turiniu, bet ir kokybiškai įrištą, estetišką, ilgaamžį leidinį.

Kaip antipodas minėtai leidyklai man asmeniškai yra ''Trys nykštukai''. Nesakau, kad ten nėra nė vienos dėmesio vertos knygos - ypač tų ''graužiamų'' kietalapių knygų, kur svarbu tik kad būtų spalvos ryškios ir tvirtas knygos kūnas - tikrai yra neblogų, bet nieko rimto ten ieškoti neverta. Išskirtinai komercinės orientacijos leidykla "Obuolys'' turi savo padalinį vaikams - ''Obuoliuką''. Ten irgi nieko ypatingo neieškau, nors viena kita smagi pramoginė knyga atsirastų.
Visos kitos leidyklos man yra kažkur ''viduryje liniuotės''.

Nuo kokių knygų pradėti? Na, čia turbūt akivaizdu - kol kūdikis nėra pajėgus gilintis į kažkokį pasakojimą, reikia duoti kažką pačiupinėti, pavartyti, pažiūrėti ir paklausyti. Garsaknyges rekomenduočiau paspaudyti pirkimo vietoje - reikia turėti omeny, kad to garso gali tekti klausyti net kelerius metus diena iš dienos, tad pageidautina, jog garsai būtų kuo mažiau šaižūs ir rėžiantys ausį.

Pratinimui prie įprastų plonų knygų lapų galima duot vartyt žurnalus, nes ne taip bus gaila, jei sudraskys. Ypač tuos apie vaikų auginimą - ten gausu visokių kūdikiškų nuotraukų, o kūdikis kūdikiui visad įdomu:)

Ką smagaus esu įgijusi savo vaikams? Čia pateiksiu šiokį tokį sąrašą.

1. R.Scarry knygos

R. Scarry - žymus ir labai populiarus vaikiškų knygų autorius ir iliustratorius, išleidęs daugiau kaip 300 knygų. Deja, deja, iš tarybinio laikmečio turėjome tik vieną vienintelę - ''Ką žmonės dirba visą dieną''. Tik pastaraisiais metais prasidėjo aktyvesnė šio autoriaus knygų leidyba, bet labai norint galima siųstis knygas iš užsienio. Yra žymiai pigesnių variantų (ir ne tik šio autoriaus).
R.Scarry didžiausias knygų privalumas - nuostabios žaismingos iliustracijos. Tinka nuo mažumės, nes teksto nedaug, o spoksoti ir nagrinėtis detales galima valandų valandas!

2. R.Scotton knygos

R. Scotton irgo yra išleidęs daugybę linksmų knygų apie katinėlį Juodį. Lietuviškai yra išleistos šešios, jei gerai suskaičiavau. Didesnio formato žavingesnės, su įdomesnėmis iliustracijomis, daugiau siužeto. Mažo formato skirtos mokytis skaityti  - visas tekstas tik didžiosiomis raidėmis. Tas katinas tikrai nerealiai nupieštas, mano dukra ne kartą prašė jai nupiešti tiek Juodį, tiek jo šeimą ir draugus. Stilius neprimena jokio kito autoriaus ir spalvų deriniai labai skoningi. Praeitos Knygų mugės metu net buvo stendas, prie kurio stovėjo žmogėnas Juodžio kostiumu ir vaikai veržėsi su juo nusifotografuoti.

3. L.Žutautės knygos

Lina Žutautė - palyginti tikra šviežiena vaikų literatūros padangėje, tačiau jau 2012 m. buvo pripažinta geriausia knygos vaikams ir paaugliams autore. Kol kas turiu tris knygas apie Kakę Makę, mažą išdykusią mergaitę, tačiau tikiu, kad ir kitos dvi turi būti neprilygstamos! Rekomenduoju.

4. K.Kubilinsko knygos

K.Kubilinsko kūriniai jau žinomi kelioms kartoms ir pasirinkimas didžiulis - labai pasistengus galima net susirasti patinkantį tam tikro kūrinio leidimą. Mane labiausiai žavi ne eilėraščių rinkiniai, o atskiromis knygutėmis išleistos poemėlės: ''Ledinukas'', ''Varlė karalienė'', ''Bebenčiukas ir kvailutė'' ir kt. Kodėl? Dėl fantastiško dizaino! Išleido leidykla ''Vaga'', ties dizainu padirbėjo

PORAORO

Čia jums ne kokie nors disnėjiški piešinukai! :) Aš esu visom keturiom už vaikų meninio skonio ugdymą nuo mažumės, na, nes ką tas vaikas įdomaus išmoks, kaip supras, jog gali būti piešiama ir kitaip, jei matys tik princesių ir bembių knygas lentynose su nuobodžiai vienodomis iliustracijomis?